- užūžti
- užū̃žti, -ia (ùžūžia), ùžūžė K, NdŽ, KŽ; N, M
1. intr. imti ošti, šniokšti (apie vėją, lietų, vandenis): Kaip užūžė vėjis, tai visus medžius išvartė J. O kai užūžia audra, kai sutraškina perkūnai V.Krėv. Sekmadienį pavakary užūžė [lietus] tiek smarkiai, ale neilgai Krs. Girdi, marios ažū̃žia Aps. Susidrumstė marios, užūžė vanduo – atplaukė žaltys DvP150.
2. intr. Sn imti ūžti, birbti: Ùžūžia kap kada mašina DrskŽ. Kai tik mašina užū̃š, išbėkit sutikt Vrn. Aš da raviu kopūstus, o čia orlaivis kad užū̃š! Kp. Šokam, jau autobusas ùžūžė Prn. Ta bačka kad ùžūžė, visas rasalas iš bačkos išlėkė Pc. Ažùūžė girnuželės tamsioj priemenelėj (d.) Tvr. Tę užūžė švino kulkos, suskambėj kardeliai LTR(Vs).
3. intr. imti griežti: Vienoj veseilioj anas kap àžūžė, tai visi verkė Grv.
4. intr. Ėr ūžiant užeiti, staiga ateiti: Labai šutina, – gali debesys užū̃žt! Mžš. ║ užeiti siautėjant (apie karą): Viena praūžė, dabar kita ùžūžė karė Ėr.
5. intr. K šnek. visu smarkumu pakilti (užbėgti ir pan.): Vaikai ùžūžė į viršų Ig.
6. tr. ūžimu, triukšmu apkurtinti, nustelbti: Negirdėjo [telefono], vanduo užū̃žęs viską Krš. Viską užūžiančios ubagų giesmės ir nebylių skambalai rš.
7. tr. DŽ, Dkš nustelbti, užgožti: Šitie medžiai užūžia, tai po jais niekas neauga Mrj.
8. intr. subarti, sukeikti, subambėti: Parėjus aš kad ùžūžiau ant abiejų, i gatava Šmk. Be reikalo ùžūžei ant vaiko Ig.
9. refl. Plut užpykti: Jis užsìūžė, ka mažai daviau Prn. Jau tas kažko užsìūžė Šv.
10. intr. imti smarkiai puotauti, linksmintis: Duok šnapšo, noram užū̃žti Užv. | refl. NdŽ.
11. intr. šnek. smarkiai apželti: Po lietaus vėl daržas žolėm užūžė Rm.
◊ ausìs (gálvą) užū̃žti NdŽ, DŽ1 įkyrėti: Ùžūžė ausis tos bobos Krš. Tais pasakojimais ausès ùžūžė Krš. Nusbodo jau man, gálvą ažùūžė Sdk.\ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti
Dictionary of the Lithuanian Language.